Background. Relationship with authority is a significant social as well as psychological factor which was destructively influenced by the Soviet authoritarian regime. In Western cultures, authority is often neglected while stressing the importance of an individual, and that leads to narcissistic problems. Though relevance of the issue of relationship with authority is acknowledged in contemporary psychology, it has been scarcely studied so far. Thorough conceptualization of the construct of relationship with authority is necessary for both an adequate assessment of it and applicability of the knowledge about the phenomenon in psychotherapy practice. Finding the narcissistic motives in relation with authority would help to handle with narcissism in research as well as in psychotherapy. The aim of the article is to give a comprehensive conception of relationship with authority with regard to its influence on human psyche development. We seek to distinguish levels and modes of this relationship. The final task is to discern specific motives of relationship with authority which are characteristic of narcissism. Methods. Psychodynamic, mostly Analytical, literature has been reviewed and analysed to explore psychological concept of relationship with authority and its part in inner dynamics of narcissism. Results. Authority can be described as a power, reputation or competence attributed to a person, social group or institution. Three levels of relationship with authority can be discerned: relationship with 1) outer authority figures; 2) inner authority; 3) transpersonal authority. Analysis of literature has led to distinguishing such characteristic motives of narcissistic relationship with authority: aggrandizement or depreciating one’s own authority; fright, anger with re-gard to or fight against authority; abusive authoritative stance or excessive submissiveness; idealization or devaluation of authorities. Conclusions. The importance of the specific modes of relationship with authority in narcissism is inferred with recommendations to include the factor into assessment and psychotherapy of narcissism. ; Santykis su autoritetu yra svarbus psichologinis ir socialinis veiksnys, kuriam Rytų Europos šalyse žalingą įtaką padarė sovietinė autoritarinė santvarka. Vakarų kultūrose, pabrėžiant individo svarbą, autoritetas dažnai neigiamas, ir tai skatina narcisistinius sunkumus. Nors santykio su autoritetu tema pripažįstama kaip labai aktuali šiuolaikinėje psichologijoje, kol kas ji yra mažai tyrinėta. Visapusis santykio su autoritetu konstrukto apibrėžimas reikalingas, siekiant adekvačiai konstruktą įvertinti, panaudoti gautas žinias apie reiškinį psichoterapinėje praktikoje. Santykio su autoritetu motyvų, būdingų narcisizmui, išskyrimas gali būti naudingas tiek narcisizmo tyrimams, tiek psichoterapijai. Tikslai. Straipsnio tikslas – pateikti išsamią santykio su autoritetu koncepciją, atsižvelgiant į šio santykio įtaką žmogaus psichikos formavimuisi. Siekiama išskirti santykio su autoritetu lygius ir modelius. Galutinė užduotis – atskleisti narcisizmui būdingus specifinius santykio su autoritetu motyvus. Metodas. Atlikta teorinė psichodinaminės (daugiausiai analitinės) krypties literatūros apžvalga ir analizė. Rezultatai. Autoritetas gali būti apibrėžtas kaip galia, reputacija ar kompetencija, priskiriama tam tikram asmeniui, socialinei grupei ar institucijai. Išskiriami trys santykio su autoritetu lygiai: santykis su 1) išorinėmis autoriteto figūromis; 2) vidiniu autoritetu; 3) viršasmeniniu autoritetu. Atlikus literatūros analizę, atskleisti tokie narcisizmui būdingi santykio su autoritetu motyvai: savo autoriteto aukštinimas ar žeminimas; baimė, pyktis santykyje su autoritetais arba kova prieš autoritetus; autoritariška pozicija arba perdėtas nuolankumas; autoritetų idealizavimas arba nuvertinimas. Išvada. Išskirti specifiniai narcisizmui būdingi santykio su autoritetu motyvai rodo, kad santykio su autoritetu veiksnį svarbu įtraukti tiek į narcisizmo tyrimus, tiek į narcisizmo psichoterapiją.