XX a. vidurys ir antroji pusė paženklinta dideliais urbanistiniais pokyčiais. Lietuvoje imta projektuoti ir statyti naujus miestus (Elektrėnai, Naujoji Akmenė, vėliau – Visaginas), miestelius ir miesto tipo gyvenvietes. 1971 m. Ukmergės rajone pastatyta Leonpolio tarybinio ūkio Dainavos eksperimentinė-pavyzdinė gyvenvietė. Šios ir vėlesnių eksperimentinių-pavyzdinių gyvenviečių patirtis buvo pritaikyta kitų miestelių projektavimui ir statybai. Lietuvos naujieji miesteliai, nors projektuoti pagal to meto direktyvas, turėjo savitų, kitoms sovietinio bloko miesto tipo gyvenvietėms nebūdingų bruožų. Kai kurių tyrinėtojų manymu, architektūra buvo to meto pagalbinė priemonė, identifikuojanti respubliką ir politinę santvarką. To meto architektūros teoretikai, atvirkščiai, teigė, kad tik Lietuvos architektų iniciatyva buvo atsižvelgta į vietos etnografinius savitumus. Esama teiginių apie prieškario mokyklos tęstinumą ir Vakarų bei Centrinės Europos patirties įtaką pokario Lietuvos planavimo darbams. Manytina, kad to laikotarpio Lietuvos architektūros ypatumus lėmė projektavimą reglamentuojančios direktyvos, politinė ekonominė situacija, jaunosios architektų kartos ideologinis ugdymas, kūrėjo nuasmeninimas ir priešprieša asimiliacijos pavojams, Vakarų architektūros idėjų siekiamybė informacinės blokados sąlygomis. Kitas svarbus Lietuvos naujųjų miestelių bruožas – juose neatsirado tremtinių socialinės grupės. Atvykę savanoriai kolonistai kūrėsi saugesniuose didmiesčiuose, atvykėlių. [toliau žr. visą tekstą] ; One of the most controversial periods in the history of Lithuanian architecture, associated with the avant-garde in philosophy, art, music and science, is laconically described as Soviet modernism. One of the phenomenons of contemporary architecture, characterised as a feature of Soviet modernism, is referred to as structuralism. The latter developed in Lithuania (as it did in Great Britain, Holland, Japan) as a reaction to the creative results of the modernist style. This presentation attempts to review the manifestation of these concepts in Lithuania, and their particularities within the context of other European countries and the USSR – with a focus on those ideas which affected changes in townscapes. The present text is part of more extensive research on the concept of structuralism in contemporary Lithuanian architecture. According to its author, such a review may help to define the particularities in the genesis and development of structuralist tendencies in Lithuania, and to understand their possible influence regarding the further architectural process in this country. Although Lithuanian agricultural settlements were built on the basis of socialist directives, they had some characteristic features. Socialist, political, economic directives and impersonalised creations were represented in the same way as was the striving for Western ideas during the information blockade, and the contraposition vis-a-vis the threat of assimilation [fig. 6]. Another important feature of. [to full text]