A platform for research: civil engineering, architecture and urbanism
A platform for research: civil engineering, architecture and urbanism
The problem of land management traditions in The Curonian Spit
The Curonian Spit was inhabited six thousand years ago. During this period its survival was menaced by natural forces. The 17th–18th centuries faced unreasonable deforestation of the Curonian Spit and opened its dunes to wind erosion. In the 18th century 14 settlements were hid under moving sand. The Spit survival was in danger of being flown under the Curonian Lagoon waters. At the begining of the 19th century radical actions were taken to save the Curonian Spit damaged by wind erosion. Tremendous ecological awareness of some natural powers as wind and flora helped man to create a landscape which was described at UNESCO General Conference as a worldwide worth cultural heritage and enrolled in the World Heritage List as a cultural landscape of universal worth illustrating the history of dramatic coexistence of nature and man. The paper describes the Curonian Spit as a cultural landscape, its historical formation and present managment, discusses its creation and management traditions and evaluates them while preparing the Curonian Spit National Park managment plan as well as the Master Plan of Neringa city. Gamtosauginė direktyva ar kraštotvarkinės tradicijos ? Santrauka Kuršių nerijoje žmonės įsikūrė ketvirtajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Visą istorinį laikotarpį pusiasaliui grėsmę kėlė gamtos jėgos. XVI-XVIII a. neapgalvotas nerijos miškų naikinimas atidengė pusiasalio smėlynus vėjo erozijai. XVIII a. smėliu užpustyta 14 gyvenviečių. Kilo grėsmė, kad ir pats pusiasalis bus nupustytas į Kuršių marias. Pasitinkant XIX a., imtasi radikalių priemonių gelbėti vėjo erozijos naikinamą Kuršių neriją. Su didžiule ekologine išmintimi panaudodamas pačios gamtos jėgą (vėją) ir medžiagą (augalus), per XIX a. supustyto jūros smėlio kopose žmogus sukūrė kraštovaizdį, kuris UNESCO Generalinės konferencijos buvo įvardytas pasaulio reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo vertybe ir įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą kaip universalios reikšmės kultūrinis kraštovaizdis, iliustruojantis gamtos ir žmogaus dramatiško sambūvio istoriją. Nagrinėjama Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio istorinio formavimo ir dabartinio jo tvarkymo veikla, aptariamos jo kūrimo bei priežiūros tradicijos ir kaip jos vertinimos rengiant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą bei Neringos miesto savivaldybės bendrąjį planą. Reikšminiai žodžiai: Kuršių nerija, kultūrinis kraštovaizdis, tvarkymo planas, kraštotvarkinės tradicijos First published online: 21 May 2013
The problem of land management traditions in The Curonian Spit
The Curonian Spit was inhabited six thousand years ago. During this period its survival was menaced by natural forces. The 17th–18th centuries faced unreasonable deforestation of the Curonian Spit and opened its dunes to wind erosion. In the 18th century 14 settlements were hid under moving sand. The Spit survival was in danger of being flown under the Curonian Lagoon waters. At the begining of the 19th century radical actions were taken to save the Curonian Spit damaged by wind erosion. Tremendous ecological awareness of some natural powers as wind and flora helped man to create a landscape which was described at UNESCO General Conference as a worldwide worth cultural heritage and enrolled in the World Heritage List as a cultural landscape of universal worth illustrating the history of dramatic coexistence of nature and man. The paper describes the Curonian Spit as a cultural landscape, its historical formation and present managment, discusses its creation and management traditions and evaluates them while preparing the Curonian Spit National Park managment plan as well as the Master Plan of Neringa city. Gamtosauginė direktyva ar kraštotvarkinės tradicijos ? Santrauka Kuršių nerijoje žmonės įsikūrė ketvirtajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Visą istorinį laikotarpį pusiasaliui grėsmę kėlė gamtos jėgos. XVI-XVIII a. neapgalvotas nerijos miškų naikinimas atidengė pusiasalio smėlynus vėjo erozijai. XVIII a. smėliu užpustyta 14 gyvenviečių. Kilo grėsmė, kad ir pats pusiasalis bus nupustytas į Kuršių marias. Pasitinkant XIX a., imtasi radikalių priemonių gelbėti vėjo erozijos naikinamą Kuršių neriją. Su didžiule ekologine išmintimi panaudodamas pačios gamtos jėgą (vėją) ir medžiagą (augalus), per XIX a. supustyto jūros smėlio kopose žmogus sukūrė kraštovaizdį, kuris UNESCO Generalinės konferencijos buvo įvardytas pasaulio reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo vertybe ir įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą kaip universalios reikšmės kultūrinis kraštovaizdis, iliustruojantis gamtos ir žmogaus dramatiško sambūvio istoriją. Nagrinėjama Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio istorinio formavimo ir dabartinio jo tvarkymo veikla, aptariamos jo kūrimo bei priežiūros tradicijos ir kaip jos vertinimos rengiant Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą bei Neringos miesto savivaldybės bendrąjį planą. Reikšminiai žodžiai: Kuršių nerija, kultūrinis kraštovaizdis, tvarkymo planas, kraštotvarkinės tradicijos First published online: 21 May 2013
The problem of land management traditions in The Curonian Spit
Jurgis Bučas (author)
2007
Article (Journal)
Electronic Resource
Unknown
Metadata by DOAJ is licensed under CC BY-SA 1.0
Transboundary governance of the Curonian Spit World Heritage Site
| British Library Online Contents | 2010
Structure of the South-Western Part of the Curonian Spit
| Online Contents | 2018
Changes of ionizing radiation caused by natural radionuclides in the Curonian spit
| DOAJ | 2005